Je, ponia Šėmėmė, tikrai amžinai žvali,
vis važinėja – tai čia, tai ten vos akimirksniui
tepasirodo, na, tokiais juodais rūbais apsitaisiusi. Nėra kada užsibūti –
valdos gi plačios: nuo Vilniaus kalvų iki pačių Gėsalų brūzgynų Palatvijyje.
Kad ir tą istorinį vėlų rudens vakarą po ilgų kalbų, kaip atpažinti gabiuosius
vaikus, kantriai belaukianti pedagogų minia gimnazijoje prie didmiesčio
priemiesčio „ulytėlės“ („čiud rud – tra lia lia“) su progimnazijos vaikučiais
staiga trumpam išvydo susirūpinusią, išsiilgusią savo anūkėlių ponią Šėmėmė. Josios
kalba su žemaitišku užtaisu ir užraitymu, ypatingai Akvariume su kitomis
žuvelėmis, dar po ašarą akyje ir balse anūkėliams – Lyderiams ir Lyderėms (kurių,
beje, tiek priviso, kad nebesupaisysi, kuris čia tikras, o katras apsišaukėlis)
taip visiems įsiminė, kad ir puotoje palei Ąžuolų Būdą ne kartą buvo paminavota
dėl dovanų talentingiems vaikeliams ir jų vedliams. Lyderiai ir lyderės šoko,
dainavo, valgė (o tai buvo kartojama!) iki pirmųjų gaidžių, o jų motė, deja,
dar „labanakt“ pasakiusi gimnazijoje su progimnazijos vaikučiais jau ilsėjosi
savuose palociuose, kad paryčiais vėl galėtų lėkti Žemaitijos link.
Je, je!
O ką Limkas?! Ėmtėpė, jo pačiutė, kai pinigai pasibaigė (žinot,
kaip su tomis moteriškėmis būna!) kažkur dingo. Vienas veikėjas sakė matęs su
fotoaparatu rankose, kitam per Skype išmaniuoju telefonu nuotoliniu būdu
kvalifikaciją kėlusi. O ką Limkas – jis ir toliau jaunas, tiesa, ir dailumas
nepranykęs, kai kiti beῆdrai jau protezais barškina, daug ko matęs, daug kur
buvęs, po pasaulį pasiblaškęs, apie naują turtingą Damą galvoja, planus kuria,
kokią, kaip dabar sakoma, partnerystės sutartį sudaryti, arba paprastai šnekant
– su kuo skudurus sumesti. Žodžiu, Limkui naujos vadõs reikia. Sako, dabar
sveiki robočiukai gimstą...
Kai (ne)pasaką baigiau (užraukiau),
proginis firminis žadintuvas „Limk 20 metų – 2015“ (be „batareikų“), kurį klubo
bendraminčiai nusprendė Selemoje (ties Ąžuolų Būda, visai netoli Kazlų Rūda, o
ir Marijampolė ne už kalnų) dovanoti man, šios ir anos sueigos Plunksnadraskiui,
įteiktas Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Molo“, matant šiems
liudininkams: Vainõ Brazdeikiui, Elenai Stasiulienei, Pranui Vėželiui ir Linai
Janulytei, jau rodė pasimatymo Užupio gimnazijoje po metų laiką.
Iš
gilumų, nuo pačių užkulnių, pagarbiai
Vytautas
Bigaila
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą